- visgalįs
- visgãlįs, visgãlinti part., visgalį̃s, -intì K, visgãlinti NdŽ, KŽ; MT24, R, R16, MŽ, MŽ21, N, Rtr visagalis: Visgãlįsis NdŽ; B69, N. Tėvas yra visgalįs, Sūnus yra visgalįs, šventa Dvasia yra visgalinti BPII186. Dvasia šventa yra visgalįs ir amžinas daiktas BPII138. Dieve visgalįs PK76. Tačiau ne trys visgalį, bet tiktai amžinas, vienas visgalįs Viešpats Traicėje garbinas SGI130. Eš Ponas ir pasirodžiau Abrahamui, Isaokui ir Jokūbui, jog aš jų visgalįsis Dievas norėčiau būti BB2Moz6,2–3. Ak žmogau, tu šlovniausias sutvėrime visgalinčiojo Dievo Kel1881,55. Dievs visgãlįsis, kurs svietą visą sutvėrė… mus vėl dosniai pamylėjo K.Donel. Jis mane sutvėrė, jis mano meilingasis, visgalįsis ir geriaus žinąsis Tėvas rš.
visgãlinčiai adv. KŽ, visgalinčiaĩ K; B69.
Dictionary of the Lithuanian Language.